2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Skaičiuojant paskutines valandas iki Pasaulio čempionato. Lietuvių galimybės

Iki svarbiausio žiemos sezono įvykio – Pasaulio uždarų patalpų čempionato – likus jau tik valandoms, IAAF jau paskelbė startinius pirmosios dienos protokolus, kuriuose, žinoma, ir lietuvaičių pavardės. Metas pažvelgti, su kuo susidurti turės mūsų tautiečiai kelyje link pasaulio čempionato medalių ir kokių rezultatų galime tikėtis.

 Lina Grinčikaitė, vadinama greičiausia moterimi Lietuvoje su asmeniniu rekordu 7.27s stos į kovą su greičiausiomis viso pasaulio dailiosios lyties atstovėmis. Kol kas žinių apie tai, kokiame bėgime bėgs Lina, dar nėra, nes 60 metrų atrankos bėgimai vyks šeštadienį, kovo 10 dieną. Pastaruosiuose trijuose Pasaulio čempionatuose 2006, 2008 bei 2010-aisiais metais dalyvavusi Lina užėmė atitinkamai 18, 21, 13 vietas. Taigi, žvelgiant iš istorinės prizmės, sportininkė nė karto nebuvo patekusi į šios rungties finalą, tačiau kita vertus, pakreipus požiūrio tašką į perspektyvos link, galime jei ne tikėtis, tai bent jau palinkėti Linai šiais metais patekti į finalą. Ir, žinoma, pagerinti savo asmeninį rekordą, kuris pasiektas prieš metus Paryžiuje.

Airinė Palšytė kartu su kitomis 20 lengvaatlečių startuos šuolių į aukštį rungtyje, kurioje – gausus būrys aukštus rezultatus rodančių sportininkių. Tiesa, virš 2 metrų šoko tik dvi šuolininkės, tai rusė Anna Chicherova, šiais metais įveikusi į 2.06m aukštį pakeltą kartelę ir C.H.Lowe iš JAV (2.02m). Kitos atletės, tarp kurių ir mūsiškė Airinė (1.91m),  šoko šiek tiek žemiau. Lietuvaitės rezultatas nėra ypatingai aukštas ir žvelgiant realistiškai, tikėtis medalių būtų naivoka. Tačiau kita vertus, šioje situacijoje galima sužaisti netikėtumo korta, kurią dažniausiai turi jauni ir perspektyvūs sportininkai, kai iš jų nesitikima aukščiausių rezultatų. Ar Airinė pasinaudos tuo, o galbūt ji turi kitą ginklą?

Austra Skujytė, gyva legenda, traukianti ne vienos jaunos daugiakovininikės žvilgsnį ir mintis, kupinas troškimo įgyjus tiek patirties vis dar pajėgiai konkuruoti su jaunesnėmis sportininkėmis. Gavusi vardinį kvietimą Austra viename interviu prasitarė, kad pasvajoja ir apie medalius. Savaime suprantama, vieną kartą jau buvusi pasaulio uždarų patalpų prizininkė (2004 metai, bronza), lengvaatletė jaučia poreikį įrodyti, kad pasodinti ant atsarginių žaidėjų suolelio ją, kaip sportininkę, dar per anksti. Geriausiai pasirodyti Austra ir taip pelnyti nemažai taškų, šio straipsnio autoriaus nuomone, turėtų rutulio stūmimo rungtyje, kurioje ji savo varžoves gerokai lenkia (A.Skujytės rezultatas šį sezoną – 17.07m, tuo tarpu po jos rikiuojasi ukrainietė N.Dobrynska 16.46m, K.Tyminska iš Lenkijos su 15.09m ir kt.). Kitose disciplinose, ypač 800m bėgime, Austros galimybės patekti tarp 3 geriausiųjų nėra didelės, tačiau atsižvelgus į turimą ilgametę patirtį, galime pasitikėti A.Skujyte, kad ji tikrai pasistengs nenuvilti mūsų ir taip įrodyti skeptikams, kurie jau nurašė sportininkę kaip nebegalinčią parodyti aukščiausių rezultatų, kad jei klysta.


Sonata Tamošaitytė, Lietuvos barjerinio bėgimo viltis ir šviesulys, šį sezoną net du kartus bėgusi greičiau nei Lietuvos rekordas bei taip užsitarnavusi dar didesnę pagarbą, Pasaulio čempionate sieks įrodyti, kad ir Lietuvos barjerininkės gali pasiekti aukščiausius rezultatus (dabartinis lietuvaitės rezultatas – 8.08s). Žinoma, atidžiai patyrinėjus startinius 60m b/b rungties protokolus, sveikas protas sufleruoja, kad Sonatai nebus lengva varžytis su tokiomis atletėmis kaip K.Castlin (7.84s), V.Ivy (7.93s), C.Roleder (7.96s), bei dar eile bėgikių (daugiau nei dešimt), šiame sezone jau įveikiusių 60m b/b distanciją greičiau nei Sonata. Stovint antroje geriausių rezultatų dešimtyje tikėtis medalių sudėtinga, bet įmanoma. Nors tikimybė, turime pripažinti, menka. Pati Sonata teigė, kad bent pakartoti savo turimą asmeninį rekordą būtų labai gerai. Žinoma, dar geriau būtų jį pagerinti, nes tik pakartotas 8.08s rezultatas tikriausiai nebus pakankamas patekti į finalą, o be jo, savaime supranta, nebus ir medalių. Bet kuriuo atveju, Sonatai galime palinkėti pagerinti savo asmeninį rezultatą, kuris šiuo metu kartu yra ir Lietuvos rekordas ir užimti kuo aukštesnę vietą, o jei tiksliau – patekti į finalą.

Rytis Sakalauskas, prieš keletą dienų davęs išskirtinį interviu Atletai.lt, susikoncentravęs ir pasiruošęs bėgti greičiau nei kada nors iki šiol. 60 metrų rungtis, kaip ir vasarą vykdoma 100m, visuomet sulaukia išskirtinio dėmesio kaip maksimalaus sprinto pavyzdys. Rytis startuos 6 bėgime kartu su geriausią sezono rezultatą turinčiu amerikiečiu C.Kimmons (6.45s), o tai garantuoja įdomų reginį. Dauguma atletų pritars, kad bėgti šalia geriausių visuomet yra kitaip, nei bėgti su silpnesniais. Tai neleidžia atsipalaiduoti ir visuomet palaiko aukštą koncentracijos bei susikaupimo lygį. Būtent tai gali lemti, ar Rytį išvysime tolimesniuose etapuose, nes ypač 60m, kur milisekundžių svarba dar didesnė, vis reikšmingesnį vaidmenį vaidina smulkmenos.

Taigi penki lietuviai išbandys savo jėgas su geriausiais pasaulyje. Kaip jiems seksis, kas pateisins lūkesčius, kas nuvils, kas pagerins savo asmeninius rezultatus, o kas bus toli nuo jų? Kad ir kaip šabloniškai skambėtų, vis dėl to, laukti iki visų taip laukiamų varžybų liko visai nedaug ir tik jose išgirsime atsakymus į visus klausimus. Net ir tuos, kurių šiandien neuždavėme.

© Tomas Lekavičius. 2012

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

Usain Bolt. Nustojęs linksmintis, sunkiai besitreniruojantis ir pasiruošęs bėgti 9.40s

  Niekam ne paslaptis, kad greičiausias pasaulio žmogus Usain Bolt - ne tik pasaulio rekordininkas, bet ir laukiamas vakarėlių svečias. Apie tai, kad jamaikiečiui pasiekti dar geresnių rezultatų trukdo toks gyvenimo būdas, kalbėjo ir legendinis sprinteris Michael Johnson. Pasak jo, jei Usain Bolt susiimtų, pradėtų ypač tikslingai, atkakliai ir kruopščiai treniruotųsi, kaip tai daro kiti pasaulinio lygio atletai, jamaikietis būtų pajėgus dar bent po kartą pagerinti 100m ir 200m rekordus. Usain Bolt yra sakęs, kad jis pasiryžęs bėgti 100m per 9.40s. M.Johnson tuomet į tai atsakė: „Tai yra realu tuomet, jei jis laikysis treniruočių ritmo ir į darbą pradės žiūrėti labai rimtai“. Taigi, atėjo Olimpiniai metai ir šis tas Usain Bolt gyvenimo ritme pasikeitė. Tačiau kas? Būtent į šį klausimą ir bandysiu atsakyti.
  Bene geriausiai dabartinę U.Bolt nuotaiką apibūdina jo tėtis, Wellesley Bolt, apylinkėse vadinamas tiesiog Gideon: „Aš niekada nemačiau jo tokio. Dabar jis treniruojasi daug rimčiau nei kada nors iki šiol. Jis tik treniruojasi ir yra labai susikaupęs <...> Kiti jo priešininkai, Asafa Powell ir Tyson Gay, turi treniruotis labai sunkiai, kad galėtų palaikyti tokią pat formą kaip ir Bolt. Tačiau Usain dabar dirba su Yohan Blake, pasaulio 100m čempionu, ir jis jį labai spaudžia. Usain Bolt planuoja Londone bėgti 9.40 ar kažką panašaus“.
  Leiskite priminti, kad dabartinis pasaulio 100m rekordas yra 9.58 sekundės. Tačiau ir pats Bolt yra sakęs, kad tiki, jog 9.40s yra trumpiausias laikas, per kurį žmogaus kūnas gali įveikti 100m.
  Informacija apie Bolt treniruočių metodus viešai neskelbiama, žinoma tik tai, kad Bolt ir toliau treniruoja jau 7 metus tai darantis Glen Mills, didelis autoritetas Bolt‘ui ne tik sporte, bet ir gyvenime. Neabejotina, kad treniruočių draugas Yohan Blake, 22-iejų metų atletas, vienas iš perspektyviausių sprinterių pasaulyje, galintis po keleto metų ar net greičiau pakeisti U.Bolt, taip pat daro nemažą įtaką greičiausiam pasaulio žmogui, pastarąjį ne tik nuolat palaiko, bet ir spaudžia, neleidžia atsipalaiduoti.
  Retoriškai galime klausti, jei Bolt pasiekdavo tokių aukštų rezultatų per daug rimtai nežiūrėdamas į treniruotes ir nevengdamas pasilinksminti iki paryčių naktiniuose klubuose, ko galime tikėtis, kai jis pradėjo sunkiai treniruotis, metė senąjį gyvenimo būdą ir turi ambicijų bėgti taip greitai, kaip tik fiziologišksi gali žmogaus kūnas? Ar įmanoma, kad Londone, 100 metrų rungties švieslentėje, šalia Usain Bolt vardo išvysime skaičius 9.40? Atsakymo laukti liko nei daug, nei mažai – rugpjūčio 4 dienos ryte, greičiausi pasaulio sprinteriai dar kartą stos į takus išsiaiškinti, kuris turės teisę vadintis Olimpiniu čempionu ir greičiausiu žmogumi pasaulyje.


© Tomas Lekavičius. 2012