2011 m. birželio 14 d., antradienis

Deimantinė lyga 2011 Eugene, JAV. D.Oliver, M.Moses, S.Mullings ir C.Jeter šou bei V.Aleknos pasirodymas

  Birželio 3-4 dienomis JAV Oregono valstijoje, Eugene mieste, vyko jau ketvirtasis Samsung Deimantinės lygos susitikimas, kuriame kartu su pasaulinio masto lengvosios atletikos žvaigždėmis dalyvavo ir lietuvis, vienas iš visų laikų geriausių pasaulio disko metikų, Virgilijus Alekna.
  Susitikime buvo pagerintas pasaulio 30 000m bėgimo rekordas. Moses Mosop iš Kenijos distanciją įveikė per 1:26:47.4. Tai daugiau nei 2 sekundėmis greičiau už ankstesnį, japono Toshihiko Seko 1981 metais paskiektą (1:29:18.8), rekordą.
   Vyrų disko metimo sektoriuje triumfavo 2009 metų Berlyne vykusio Pasaulio čempionato pirmos vietos laimėtojas vokietis Robert Harting, įrankį nusviedęs 68.40 metro, tuo tarpu visiems mums puikiai pažįstamas dukart Olimpinis ir pasaulio čempionas Virgilijus Alekna priminė apie save šioje rungtyje užėmęs antrąją vietą su 67.19m. Verta paminėti, kad lietuvio asmeninis geriausias rezultatas (kuris kartu yra ir Lietuvos rekordas) yra 73,88m. Trečias disko metimo rungtyje buvo Europos čempionas Piotr Malachowski iš Lenkijos (65.95m). Bendroje lygos įskaitoje visi trys atletai -  V.Alekna, R.Harting ir G.Kanter turi vienodą skaičių taškų, po 4, ir dalinasi 1-3 vietas.
  Tuo tarpu 110m barjerinio bėgimo distancijoje žiūrovai turėjo galimybę stebėti dviejų aukščiausio lygio barjerininkų - Liu Xiang ir David Oliver - dvikovą. Kinas L.Xiang, triumfavęs Deimantinės lygos etape Šanchajuje ir už savo nugaros palikęs D.Oliver, šįkart turėjo pripažinti kolegos iš JAV pranašumą. D.Oliver nuskriejo 110m b/b distancija ir užfiksavo geriausią šio sezono rezultatą pasaulyje - 12.94s. Su šiuo laiku jis taip pat tapo pirmuoju pasaulyje šį sezoną įveikusiu 13 sekundžių ribą. Po finišo paklaustas apie bėgimą D.Oliver trumpai atsakė: "Tai puiku. Aš tiesiog esu laimingas savo pasirodymu. Paprasčiausiai nuo pat pradžios pagavau puikų rimtą ir išlaikiau jį iki pat galo, tai įprasta, nereikia išradinėti dviračio".  L.Xiang turėjo tenkintis antrąja vieta su 13.00s (sezono geriausias asmeninis rezultatas). Atsižvelgiant į vis gerėjančius altetų rezultatus šioje rungtyje, pagrįstai galime tikėtis naujo pasaulio rekordo. D.Oliver šį sezoną atrodo tikrai grėsmingai, tačiau L.Xiang ir D.Robles tikrai nelinkę pasiduoti, o tai žada įdomią kovą tolimesniuose Deimantinės lygos susitikimuose.
  Moterų 100m distancijoje pergalę šventė Carmelita Jater iš JAV, jos laikas - 10.70s ir jis užtikrino šiai bėgikei ne tik geriausio sezono rezultato pasaulyje savininkės vardą, bet ir teisę vadintis greičiausiai 100m nubėgusia moterimi šiame susitikime per visą Deimantinės lygos istoriją. Ankstesnis vietos rekordas priklause kitai žymiai sprinterei Veronica Campbell- Brown (10.78s). Antrąją vietą iškovojo kita amerikietė - Marshevet Myers (10.86s), trečia finišavo Sprinto Tėvyne vadinamos Jamaikos atstovė Kerron Steward (10.87s).
  Nors vyrų 100m bėgimas šįkart ypatingai neblizgėjo nuo žymiausių pavardžių, vis dėl to buvo pasiektas geriausias sezono rezultatas pasaulyje ir pagerintas susitikimo rekordas. Tai padaryti pavyko bei dar kartą tarp greičiausių pasaulyje įsitvirtinti padėjo patyrusiam Jamaikos atstovui Steve Mullings (laikas - 9.80s), kuris šį sezoną jau buvo pasaulio 100m distancijos lyderis su 9.89s. Galime sakyti, kad S.Mullings demonstruojama puiki sportinė forma ir tokie rezultatai tikrai paskatins nuo savo pavardžių linksniavimo tikriausiai jau pavargusius U.Bolt, T.Gay ir A.Powell pasistengti pagerinti jamaikiečio laiką. Antras 100m distancijoje buvo Michael Rogers (JAV, 9.85s), trečias - Nesta Carter su 9.92s.
  Vyrų 400m rungtyje nepralenkiamas buvo dukart 400m barjerinio bėgimo olimpinis čempionas amerikietis Angelo Taylor (45.16s), už nugaros palikęs savo tautietį, daugkartinį Pasaulio čempionato nugalėtoją 400m distancijoje Jeremy Wariner, kuris šįkart atbėgo per 45.43s.
  Kitas Deimantinės lygos etapas vyks jau visai netrukus - birželio 9-ąją Osle, Norvegijoje. Jame turėtume išvysti ne tik G.Kanter bei V.Alekną, kurių pavardės yra startiniuose sąrašuose, bet ir Usain Bolt. Jau dabar įvairių Norvegijos ir ne tik laikraščių ir internetinių staipsnių antraštės mirga tokiais žodžiais "Žaibiškasis Boltas atvyksta susprogdinti Oslo", "Boltas dar kartą sudrebins pasaulį savo bėgimu" ir pan. Kaip iš tiesų  šiems atletams seksis Norvegijoje, sužinosime jau birželio 9-ąją.

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Lietuvos ir Lenkijos santykiai: problemos, iššūkiai, galimybės. NPO'11 finalinis darbas. 2 dalis

 Pirmoji dalis čia.  Antroji esė dalis:

Išstojusi iš Sovietų sąjungos Lietuva buvo ekonomiškai ypač silpna ir pažeidžiama. Planinę ekonomikos sistemą pakeitė rinkos, kuri buvo neįprasta lietuviams, bet jau išbandyta lenkų. Taigi Lenkija, žvelgiant iš lietuvių perspektyvos, ištiesė Lietuvai pagalbos ranką. Tačiau ji tikrai nepamiršo savo ekonominių interesų. Lietuvos rinka tapo puikia terpe lenkiškoms prekėms. Neilgai trukus lietuviai tapo puikūs lenkų produkcijos importuotojai, kas, be abejo, leido lenkams ir toliau kurti planus apie tolimesnį bendradarbiavimą su Lietuva. Tačiau Lietuvos ekonomika sustiprėjo greičiau, nei to tikėjosi „Vyresnysis brolis“ Lenkija. Iš patikimo lenkiškų prekių importuotojo Lietuva tapo lenkiškų prekių konkurente ne tik savo ir Lenkijos, bet ir Vakarų Europos rinkose. Būtent tai yra pagrindinė Lenkijos atšalimo strateginiame bendradarbiavime su Lietuva priežastis.
   Prie santykių atšalimo prisidėjo ir iškilusios problemos visuomeninėje srityje. Kadangi jau nuo pat pradžių nebuvo susirūpinta jų svarba, dabar šias probelmas spręsti darosi vis sunkiau. Pirmiausia, vis netylantys ginčai dėl tautinių nesutarimų tokių kaip žemių Vilniaus apskrityje sugrąžinimas, lenkiškų vardų ir pavardžių Lietuvoje rašymas lenkiškais rašmenimis ir kt. Lenkai, vis iškeliantys šias problemas, formuoja nepalankų lietuvių visuomenės požiūrį į juos. Taip pat strategiškai svarbių energetinių bei infrastruktūrų kūrimo projektų, tokių kaip geležinkelių linijos Rail Baltica tiesimas, elektros tinklų sujungimas ir panašiai, realus neįgyvendinimas bei vilkinimas Lietuvos ir Lenkijos santykių tikrai nešildo. Prie to dar prisidėjo ir D.Grybauskaitės pasirašytas prieštaringai vertinamas Švietimo įstatymas dėl platesnio lietuvių kalbos naudojimo tautinių mažumų mokyklose, sukėlęs didžiulį ir svariai nepagrįstą lenkų nepasitenkinimą. Lenkijos Senato pirmininkas net leido sau pasakyti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai „ <...> tokie blogi, kad neįsivaizduoju, jog galėtų būti dar blogesni“. Tokie pareiškimai iš lenkų pusės tikrai nepanašūs į tuos, kuriais būtų bandomas atkurti dvišalis pasitikėjimas. Tačiau visa tai yra tik padariniai to, kad Lenkija nebemato perspektyvų būtent ekonominėje partnerystėje su Lietuva.
   Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius galime teigti, kad Lenkija nebėra toks patikimas strateginis partneris, kaip Lietuva manė iki šiol. Sužavėta Lenkijos „nesavanaudiškos“ pagalbos nepriklausomybės pradžioje, Lietuva ilgą laiką tikėjo, kad kaimynės deklaratyvūs pareiškimai ir realios mintys sutampa. Laikas parodė, kad, deja, ne. Tokiu atveju Lietuvai belieka keletas pasirinkimų. Bandyti ir toliau eiti nuolankaus Lenkijos ginklanešio pareigas Europos Sąjungoje arba spręsti problemas nenuolaidžiaujant Lenkijai dėl jos dydžio ir ambicijų. Būtent pastaroji išeitis santykiuose su Lenkija parodytų tvirtą Lietuvos poziciją, diplomatinį ir valstybinį stuburą.
    Nors Lietuvos strateginiai siekiai atšalus santykiams su Lenkija pradėjo krypti į Šiaurės Europą, kurioje jau kuriami projektai stiprinti diplomatinį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, didinti kibernetinį bei ekonominį saugumą,  tai negali paskatinti visiškai nutraukti santykius su Lenkija, kuri nepaisant pastaruoju metu tik deklaratyvios politikos Lietuvos atžvilgiu, vis dar yra stipri kaimyninė valstybė. Lietuvos vadovai turėtų dar kartą peržvelgti savo tikslus ir siekius bendradarbiavime su Lenkija, kad jis būtų naudingas ne tik lenkams, bet ir lietuviams. Vis dėl to dvišalių santykių kryptis bei vystymasis yra ir toliau bus sunkiai nuspėjami. Lietuvos ir Lenkijos partnerystės ateitis priklausys nuo abiejų šalių siekių ir noro bendradarbiauti, ekonominės padėties, tarptautinės bendruomenės sprendimų ir veiklos kontūrų bei daugelio kitų aplinkybių.

© Tomas Lekavičius. 2011