2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis

Lietuvos ir Lenkijos santykiai: problemos, iššūkiai, galimybės. NPO'11 finalinis darbas. 1 dalis

Pristatau jums mano parašytą (2011-03-09) esė Nacionalinei politologijos olimpiadai 2011 . Jos dėka patekau į finalininkų 15-uką iš 60-ies, atsiuntųsių pirmojo etapo darbus. Šiek tiek paredaguota pirmoji dalis:


   Nors XX amžiuje Lietuva ir Lenkija buvo veikiamos skirtingų geopolitinių procesų, vis dėl to 1997 metais šios kaimynės žengė strateginio bendradarbiavimo keliu. Abi valstybės suvokė, kad jų interesai bei nacionaliniai tikslai sutampa. Prasidėjo santykių su Lenkija vadinamasis „Aukso amžius“- tiek lenkai, tiek lietuviai noriai kūrė bendras institucijas, įgyvendino projektus, viena kitai padėjo integruotis į Europos sąjungą ir NATO. Tačiau dešimtmetį trukę šilti Lietuvos ir Lenkijos santykiai atšalo ir tarpvalstybinis „aukso amžius“ pasibaigė. „Kas atsitiko?“- natūraliai kyla klausimas. Juk bene svarbiausias Lietuvos prioritetas santykiuose su kaimynais- glaudžių ryšių su Lenkija kūrimas- staiga tapo labai sudėtingas. Lenkija trokšta tapti lyderiaujančia regiono šalimi bei didinti savo įtaką tarp didžiųjų valstybių, ir Lietuvos vaidmuo  tolimesniuose jos planuose atrodo miglotas.  Tačiau kodėl? Kodėl pasibaigė šių valstybių santykių „aukso amžius“ ir ar įmanoma jį atkurti?  
   Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pradžia XX amžiaus pabaigoje teikė nemažai vilčių. Turėdamos panašią, o vietomis ir bendrą, istorinę praeitį, sentimentalius prisiminimus apie bendras kovas, ir, svarbiausia, bendrą norą įsijungti į tarptautines organizacijas ES ir NATO,  šalys, pasibaigus Šaltajam karui, turėjo puikią progą atkurti dvišalius santykius pamirštant po Lietuvos nepriklausomynbės atkūrimo užglaistytą tarpukario Lenkijos poziciją dėl Vilniaus bei dar keletą nemalonių „smulkmenų“.  
Lietuvos ir Lenkijos dvišalės partnerystės „aukso amžiaus“ pradžia buvo paremta kariniais projektais ir sėkmingai vykdyta nepaisant abiejų šalių akivaizdžios karinės galios asimetrijos. Tai pirmiausia įrodo dvišalis projektas dėl bendro Lietuvos ir Lenkijos pėstininkų bataliono įkūrimo bei mokymo. Lenkų ir lietuvių krašto apsaugos ministrai, 1996 metais kovo 15 dieną susitikę Varšuvoje, pasirašė sutartį dėl bendro Lietuvos-Lenkijos bataliono- LITPOBA- įkūrimo. Po kelerių metų, 1999-ųjų balandžio 14 dieną pasirašytas LITPOBA memorandumas. Bataliono kariai dalyvavo NATO rengtoje misijoje Kosove, pavadintoje  „Joint Guardian”. Be to, Lietuva ir Lenkija yra pasirašiusi susitarimą dėl integruotos oro erdvės kontrolės sitemos sukūrimo. Kariniai susitarimai ir bendradarbiavimas leido sustiprinti pasitikėjimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, kas yra labai svarbu kuriant tarpvalstybinius santykius.
   Santykių atšalimas prasidėjo tada, kai pasikeitė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, kurie nebenorėjo taip intensyviai minti savo pirmtakų išklotą tarpvalstybinės partnerystės kelią. Lenkijoje po Lecho Kaczynskio žūties į prezidento postą įžengė Bronislavas Komarovskis, kurio žvilgsnis vis daugiau krypo į Vakarų Europą ir vis mažiau- į siekį sumažinti Rusijos įtaką posovietinėjese erdvėse ir sustiprinti savo šalies ekonomiką bendradarbiaujant su Lietuva. Tuo tarpu čia prezidente tapo Dalia Grybauskaitė, kritikuojanti buvusio prezidento, vieno iš Lietuvos-Lenkijos santykių „aukso amžiaus“ kūrėjų, Valdo Adamkaus, sentimentalią politiką Lenkijos atžvilgiu. Be to, pasikeitė ne tik šių šalių, bet vienos iš supervalstybių, labai svarbios tiek Lietuvai, tiek Lenkijai vadovas. JAV prezidentu tapo Barakas Obama, kurio administracijos požiūris buvo kitoks nei prieš tai buvusio Džordžo Bušo. Pagrindinis šių administracijų skirtumas požiūryje į Rusiją yra tai, kad naujoji valdžia nebelaiko blogiu buvusios Sovietų sąjungos siekio dominuoti Rytų Europoje. Taigi Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas norint sumažinti Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje jau nebeatrodo aktualus. O kaip ekonomikos faktorius?..
  
 1 dalies pabaiga.

© Tomas Lekavičius. 2011