2011 m. balandžio 26 d., antradienis

Jamaikos UTech Classic 2011 varžybos. Y.Blake įveikė A.Powell, o S.A.Fraser- S.Williams


  Jamaikos sostinėje, Kingstone, balandžio 16 dieną vyko vietos Technologijų universiteto (University of Technology's, UTech) varžybos. Nacionaliniame Jamaikos stadione vykstančios varžybos nesulauktų tiek dėmesio, jei jose nedalyvautų vieni iš greičiausių sprinterių pasaulyje. Šiais metais čia startavo visas būrys lengvosios atletikos žvaigdžių, vienos sėkmingiau- kitos ne, o daugiausiai akių buvo nukreipta į 200m bėgimo takelius, kuriuose konkurencija šįkart buvo žymiai didesnė nei, pavyzdžiui, 100m distancijoje.
 Bene labiausiai nustebino keistas prizinių vietų pasidalijimas jau minėtoje 200m rungtyje.  Yohan Blake, šiuo metu jau tituluojamas antruoju greičiausiu žmogumi Jamaikoje 200m distancijoje (Usain Bolt vis dar tvirtai įsikandęs pirmąją poziciją),  šioje rungtyje tapo čempionu su 20.33s (jo asmeninis rekordas, pasiektas pernai - 19.78s). Sidabrą iškovojo Y.Blake bendraklubis Antiguan Daniel Bailey su 20.51s. O bronzą, kiek netikėtai,  su 20.55s, iškovojo Asafa Powell, kuris pernai šioje distancijoje tapo čempionu. Ketvirtas liko ir pasaulyje ketvirtu (100m distancijos) bėgiku laikomas Nesta Carter, užfiksavęs 20.67s laiką. Tuo tarpu mažiau dėmesio sulaukusioje 100m distancijoje čempionu bendroje įskaitoje tapo  Oshane Bailey su 10.20s, o studentų bėgimą laimėjo Nicholas Watson (10.32s).
 Moterų tarpe greičiausia 200m bėgime buvo Shelly Ann Fraser (22.69s), įveikusi antroje vietoje likusią 400m rungties bėgikę (sidarbo medalis Pekino Olimpinėse žaidynėse) Sherica Williams su 23.49s. 100m distancijoje pergalę iškovojo Olimpinio sidarbo medalininkė Sherone Simpson su  11.30s. Antroji liko amerikietė Stephanie Dust  (11.42). 
Kaliese Spencer
  400m rungtyje čempione tapo puikiai ritmą nuo pradžio iki pabaigos išlaikiusi barjerininkė Kaliese Spencer (50.95s), už nugaros palikusi Christine Day (52.08) ir kubietę Aime Martinez Diart (52.42). Po finišo paklausta, kaip sugeba būti tokia greita ir 400m, ir 400m barjerinio bėgimo distancijose, K.Spencer sakė: „Aš galiu bėgti abejose distancijose, tačiau pirmenybę teikiu barjeriniam bėgimui“.
  Pasaulio 100m barjerinio bėgimo čempionė Brigitte Foster-Hylton pradėjo savo vasaros sezoną su 13.33s. Savo bėgimą  ji įvertino kukliai ir išsisuko nuo tikslaus atsakymo: „Aš manau, kad mano pasirodymas susilaukė pripažinimo“.
  Nors oficialiai Jamaikos UTech varžybos daugiau studentų čempionatas, tačiau neoficialiai jos laikomas ir suaugusiųjų vasaros sezono startu. Yohan Blake iššovė prieš vieną iš Didžiojo 100m Trejeto Asafa Powell, tačiau pastarasis galėtų atšauti- juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Tačiau kas juoksis paskutinis- Y.blake, A.Powell, o gal U.Bolt ar T.Gay, sužinosime jau visai netrukus, gegužės 6-ąją, prasidėsiančiose Deimantinės lygos varžybose.

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Liu Xiang. Silpstantis dinozauras ar laukiantis feniksas?

Liu Xiang, Kinijos pasididžiavimas
  Liu Xiang yra barjerininkas, kilęs iš šalies, kurioje iki jo nebuvo beveik jokių barjerinio bėgimo tradicijų- Kinijos. Bet "Kinijos skriejančiu žmogumi" vadinamas kinas yra pasaulio ir olimpinis čempionas, net tris kartus gerino pasaulio rekordus. Išsiskyriantis tuo, kad bėgdamas daro labai mažai klaidų ir su kiekvienu barjeriniu tarpu vis greitėja, Liu vadinamas greičiausiu barjerininku Žemėje. Tačiau pastaraisiais metais Liu Xiang nebepateisino daugelio į jį dėtų lūkesčių. Tai kas dabar yra fenomenalusis kinas Liu? Silpstantis dinozauras, kurio karjera jau sparčiai eina į pabaigą, ar laukiantis prisikėlimo feniksas?
 
  Pirmasis stambus atleto laimėjimas buvo 2001-asiais užimta 1-oji vieta 110m b/b distancijoje Rytų Azijos žaidynėse, vykusiose Japonijoje, Osakoje. Tuo metu užfiksuotas tikrai geras laikas – 13.42 sekundės. Tais pačiais metais Pekine vykusiuose Pasaulio universiadoje (studentų žaidynėse) jis tapo čempionu ir pagerino savo asmeninį rekordą 0.09s, įveikęs distanciją per 13.33 sekundės.
  Jau pradėtas vadinti ypač daug vilčių teikiančiu jaunuoju atletu, Liu nepaskendo šlovės spinduliuose, nes jo tikslas- tapti geriausiu pasaulyje- dar nebuvo pasiektas.
   Praėjus metams, Šveicarijoje vykusiuose IAAF Super Grand Prix varžybose, 19-metis barjerininkas užėmė antrąją vietą, tačiau pagerino pasaulio jaunimo rekordą, atbėgęs per 13.12s. tolimesni tų metų startai nebuvo tokie sėkmingi. Azijos čemionate Liu subėgo 13.56s (tai buvo didelis netikėtumas ne tik atleto gerbėjams bei sporto ekspertams, bet ir pačiam Liu). Po kelių mėnesių vykusiose Azijos žaidynėse laikas buvo šiek tiek geresnis, bet ne toks, kokio tikėtasi - 13.27s. 
   2003-ųjų Pasaulio uždarų patalpų čempionate Jungtinėje Karalystėje Liu Xiang išbandė savo jėgas trumpesnėje barjerų distancijoje – 60m ir atbėgo per 7.52s (užimta trečioji vieta). Tais pačiais metais, Liu 110m b/b įveikė per 13.23s ir IAAF pasaulio čempionate pelnė bronzą.
  Tolimesnis laikotarpis (2004 – 2007 metai) Liu Xiang‘ui buvo sėkmingiausi per visą jo karjerą.
  2004-aisiais Atėnų Olimpinėse žaidynėse Liu tapo olimpiniu čempionu ir pagerino pasaulio rekordą. Jo laikas – 12.91s. Po šio pasiekimo atletas pradėtas vadinti greičiausiu kada nors žemėje vaikščiojusiu barjerininku. Šio epiteto tikrumą ir logiškumą nacionalinis kinų pasididžiaviamas įrodė 2006-ų metų IAAF Super Grand Prix varžybose. Jis ne tik tapo čempionu, bet ir pagerino sau pačiam priklausiusį pasaulio rekordą. Šįkart užfiksuotas laikas – 12.88s.

  Ar galime sakyti, kad tai buvo Liu karjeros zenitas, aukščiausia gyvenimo sportinė forma? Atletas vis dar treniruojasi ir ruošiasi naujiems iššūkiamas. Statitiska kalba pati už save, ir ,deja, ne pačius geriausius spėjimus Liu. Pažvelgus į jo rezultatų kritimą po 2006-ųjų, galime teigti, jog L.Xiang forma prastėja su kiekvienais metais:
2008m – žiemos sezone geriausias laikas 60m b/b- 7.46s, o tai Liu lygio barjerininkui- toli gražu ne pats geriausias rezultatas.
  Viena iš didžiausių dvikovų, lauktų Pekino Olimpinėse žaidynėse, buvo Liu Xiang susitikimas su naujuoju pasaulio rekordininku iš Kubos, Dayron Robles (asmeninis rekordas ir pasaulio rekodas, pasiektas IAAF Golden Spike Grand Prix varžybose 2008-aisiais - 12.87s). Deja, dvikova neįvyko, nes Liu, kamuojamas vis atsinaujinančios traumos, patyrė falstartą ir buvo diskvalifikuotas. Pekino stadionas buvo paskendęs tyloje ir nusivylime… 
  „Labai daug žmonių jaudinosi ir palaikė mane. Aš atsiprašau visų. Norėjau padaryti viską, kad būčiau geriausias. Deja, diskvalifikuotas to padaryti nebegalėjau“- po nesėkmės sakė Liu.
  2009m- 13.15s ; 13.50s ; 13.66s. Pastebėti nesunku, kad atleto laikas 110m b/b distancijoje vis prastėjo.
  Liu 2010 metais 110m b/b distanciją įveikė per 13.40s. Tai nėra laikas, kuriuo galėtų didžiuotis žmogus, per savo karjerą bėgęs greičiau nei per 13s. Tačiau visa Kinijos tauta sugniaužę kumščius laukia čempioniško ir šlovingo savo numylėtinio sugrįžimo.
  Liu Xiang dabar turi kaip niekada didelę konkurenciją: vis dar pajėgus kovoti ir dabar vadinamas greičiausiu Dayron Robles, į pasaulio rekordą ne juokais nusitaikęs amerikietis David Oliver, ambicingieji Dwight Thomas, Ryan Wilson, T.Trammel ir kt.
  Žinoma, būtų šaunu, jei vienas iš geriausių visų laikų barjerininkų dar iššautų ir parodytų, kad jį laidoti dar per anksti, tačiau tai reikitų padaryti kuo greičiau, nes laikas jau nebe Liu pusėje.
 Ar sulauksime Liu sugrįžimo ir koks jis bus, pamatysime tik ateityje… 

 成功 ! (kin.- sėkmės Liu!)

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Nacionalinė politologijos olimpiada 2011. Atgarsiai

  Pirmiausia trumpai, kas yra Nacionalinė Politologijos Olimpiada (NPO). Taigi, asociacija „Visuomenė be sienų”, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu ir padedama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, ketvirtus metus iš eilės organizavo Nacionalinę politologijos olimpiadą, kurioje buvo kviečiami dalyvauti visų Lietuvos gimnazijų ir mokyklų 9-12 klasių mokiniai.
 Pirmajame etape reikėjo atsiųsti esė politologijos tematika (buvo pateiktos 5 temos, iš jų reikėjo pasirinkti vieną ir parašyti 800-1000 žodžių esė), pavyzdžiui "Lietuvos savivaldos sistema: pokyčių poreikis, reformų bandymai ir jų imitacijos" arba "Kultūrų sandūros Europoje: tikros ir tariamos islamo grėsmės Europos visuomenėms" ir kt. Taigi, darbus pateikė 60 jaunuolių, besidominčių politologija ar tiesiog norinčių save išbandyti. Buvo atrinkti 15 geriausių darbų ir jų autoriai pakviesti į finalinį etapą Kaune balandžio 2-3 dienomis. Finalinis dviejų dienų etapas sudarytas iš keturių dalių: testas raštu, atviri klausimai raštu, viešos kalbos sakymas, diskusijos-debatai. Vertinimo komisija- ypač ritma ir kompetetinga- prof.dr. Auksė Balčytienė, VDU prorektorė, dr. Linas Venclauskas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, doc.dr. Rūstis Kamuntavičius, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dėstytojas, Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros lektorė,  dr. Lauras Bielinis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas,  Teodora Gaidytė, VU TSPMI doktorantė. Prieš tokią vertinimo komisija savo jėgomis abejoti pradėtų ne vienas diplomuotas politologas, ką jau besakyti apie nediplomuotus. Tiek oficialios informacijos buvo paskelbta dar iki pačios olimpiados. Tai, ką rašysiu toliau yra beveik (ne)oficiali informacija (50/50).
  Organizatoriai padirbėjo tikrai puikiai, jokie nesklandumai netrikdė jaunųjų protų, dar kartą ačiū jiems! Klausimai buvo tikrai sunkūs ir reikalaujantys ne tik politologijos/politikos, bet ir istorijos, ekonomikos, sociologijos bei kitų ne tik socialinių mokslų žinių, plataus, analitinio bei kritinio mąstymo. Taigi, raštu sužybėti vieniems pavyko labiau, kitiems mažiau ir tai visiškai naturalu. Nemažai klausimų, kuriuos sudarė VDU ir VU dėstytojai, buvo iš tautinių mažumų temos, jų problemų, integracijos į visuomenę realijų ir kt., todėl dalyviai, mažiau pasikaustę šioje srityje, deja, nudegė. Kitą dieną vykusiose dalyse žodžiu buvo sakomos kalbos tema "Didžiausias pavojus Lietuvai šiandien". Geriausiai pasirodė du dalyviai (pasak vienos iš vertinimo komisijos narės, "sužavėję"). Tai olimpiadą laimėjusi Kamilė Klapatauskaitė, savo kalboje puikiai suderinusi jausmingumą ir logiką (o tai, aš žinau, retas talentas) ir aš. Geriausiai mano pasirodymą nušviestų L.Bielinio, buvusio  LR prezidento patarėjo ir dabartinio VU dėstytojo (politinė teorija ir oratorystės menas) įvertinimas, išsakytas iškart pasibaigus viešojo kalbėjimo daliai. Kas buvo pasakyta, dabar nerašysiu, tačiau galiu patvirtinti, kad tai didžiulis įvertinimas, skatinantis ne užmigti ant laurų, o dirbti dar atkakliau ir niekada nenustoti tobulėti. Šiuos įkvepiančius žodžius užsirašiau ir skaitau kiekvieną dieną. Be abejo, kitų dalyvių kalbos buvo taip pat stiprios, kiekvienas jų turi savitą braižą, kuriuo atskleidė savo idėjas ir nuomonę.
 Debatų-diskusijų dalis, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo pati emocionaliausia. Patalpa buvo perpildyta tvirtomis nuomonėmis, teiginiais, pagrįstais ir ne tik faktais, teorijomis, idėjomis, sumanymais ir dar daugybe panašių ir ne visai dalykų, apie kuriuos pasakyti trumpai tiesiog neįmanoma.
Su doc.dr.Lauru Bieliniu, VU TSPMI dėstytoju
 Ir atėjo ilgai lauktoji apdovanojimų ceremonija. Jos metu sužinojau, kad oficialiai užėmiau 4-ąją vietą (surinkęs tiek pat taškų, kaip ir penktoje vietoje atsidūręs L.Tribaldovas). Prizines vietas pasidalino K.Klapatauskaitė, L.Lipinaitė ir R.Povilius. Sveikinu TOP 5 ir visus dalyvavusius, jūs nusipelnote pagarbos, sėkmės žengiant savo keliu!

 Ši olimpiada buvo puiki patirtis kiekvienam dalyviui ir organizatoriui (kurie neoficialiai džiaugėsi, jog šiais metais susirinko bene pajėgiausi dalyviai, kada nors dalyvavę NPO). Jei nebūčiau dvyliktokas, tikrai dalyvaučiau ir kitais metais. Kiekvienam abejojančiam, ar verta dalyvauti siūlau atsakyti sau, ko norite gyvenime ir ar tokio pobūdžio olimpiada, kuri yra tikrai specifinė ir sudėtinga, būtų jums naudinga. Taip pat įvertinkite savo jėgas. Ar turite rašymo, skaitymo, idėjų generavimo, viešo kalbėjimo, debatų, diskusijų ir kitokių politologams reikalingų įgūdžių, ar jūsų mąstymas kritiškas ir platus. Jei taip- sek naujienas www.politologija.blogas.lt ir kai tik išvysi, kad jau renkamai nauji dalyviai- čiupk geriausiai suvokiamą temą ir bėk rašyti stambaus kalibro politologijos esė, o po to daug skaityk ir treniruokis (kai pateksi į antrą etapą, žinosi, apie ką kalbu). O jei ne- išbandyti save vis tiek gali, nes visada geriau yra bandyti ir pralaimėti, nei nebandyti išvis.
 P.S. Jei kam nors kiltų kokių nors klausimų dėl olimpiados, nepasikuklinkit ir rašykit man (mano kontaktus rasite skiltyje "autorius").

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

Ryškusis trišuolio genijus Phillips Idowu

  Phillips Idowu yra Didžiosios Britanijos trišuolininkas, Europos ir pasaulio čempionas. Ypač išsiskiriantis ne tik savo išvaizda, bet ir fantastiškais šuoliais, apie kuriuos daugelis atletų galėtų tik pasvajoti. Tačiau per naktį Idowu netapo geriausiu, tam prieikė daug treniruočių, ryžto ir atkaklumo, pakilimų ir nuopuolių Taigi kaip jis ėjo link to, kad būtų vadinamas geriausiu pasaulio trišuolininku?
 Jau vidurinėje mokykloje pastebėtas Idowu talentas. Tačiau pirmiausia jis buvo žinomas kaip geras krepšinio ir amerikietiškojo futbolo žaidėjas. Po kurio laiko, paskatintas trenerio, Phillips nusprendė save išbandyti lengvojoje atletikoje. Kaip ir daugelis pradedančiųjų, jis pirmiausia treniruotėse išbandė 100 metrų sprintą. Tačiau sužavėtas nebuvo (nors dabar asmeninis atleto rekordas – 10.60s) Matydamas vyresnius šuolininkus, besitreniruojančius šuolio sektoriuje, Idowu prisiprašė trenerio pabandyti šuolį į tolį.
  Tačiau tapti šuolininku į tolį Phillips tikriausiai nebuvo lemta. Jau pirmuosiose svarbiose varžybose atletas startavo kaip trišuolininkas. Tai buvo Anglijos vidurinių mokyklų čempionatas, kuriame Idowu pelnė pirmąją vietą. Tais pačiais 1997-aisiais naujai iškeptas trišuolininkas užemė ketvirtąją vietą jaunimo Europos uždarų patalpų čempionate.
  Idowu kelias į viršūnę tęsėsi. 2000-ųjų Olimpiadoje Sidnėjuje jaunas ir nepatyręs atletas pateko į geriausiųjų 10-uką (užėmė 6vt.), sušokęs 17.12 metro.

2001-aisiais Idowu šoko jau 17.33m. Sporto ekspertai, pastebėję kylančius atleto rezultatus, pranašavo jam pasaulinę šlovę ir pirmąsias vietas svarbiausiose pasaulio varžybose.
  Tačiau 2003 metai jam nebuvo sėkmingi. Patyręs rimtą kelio traumą, kurios yra ypač būdingos trišuolininkams, Idowu privalėjo pasitraukti iš varžybų ir skubiai gydytis. Altetas tikėjosi trankiai grįžti 2004-aisiais ir sužibėti Atėnų Olimpiadoje. Deja, ten patyrė fiasko. Visi 3 Idowu šuoliai buvo nesėkmingi ir į tolimesnį etapą jis nepateko.
 Sėkmingas atleto sugrįžimas įvyko 2006 metų pasaulio uždarų patalpų čempionate Ispanijoje, kuriame Idowu tapo čempionu su 17.75m rezultatu ir nutildė visus jo kritikus.

Ir nuo pat pasaulio čempionato Idowu toliau pelnė vieną titulą po kito:

2009m. IAAF Pasaulio čempiontas – pirmą vieta, 17.73m
2010m. Europos čempionatas Barselonoje– 17.81m, iškovota pirmoji vieta. Ir tai geriausias atleto pasiekimas per visą jo gyvenimą rezultato prasme.
Kituose rungtyse Idowu rezultatai pakankamai aukšti dėl puikaus jo fizinio pasirengimo. 100m – 10.60s, 60m – 6.81s, šuolis į tolį – 7.56m.

  Idowu pasaulyje yra gerai žinomas ne tik dėl skrajonių trišuolio sketoriuje, bet ir dėl savo pomėgio keisti plaukų spalvą, vertis auskarus įvairiausiose veido (o gal ir kūno) vietose. Savo poelgių dėka jis yra labai laukiamas reklaminiuse projektuose, bet stačia galva į juos nepuolantis, bei viską gerai apsvarstantis atletas yra gerbiamas ir paprastų sporto megėjų, ir aukštų sporto organizacijų vadovų.
  Kaip seksis tolimesnė Idowu karjera, prognozuoti sunku, be to šį sezoną laukia dar viena akistata su kylančiu ir jau spėjusiu savo vertę įrodyti Teddy Tamgho (pasaulio rekordininkas trišuolio rungtyje, uždarose patalpose- 17.92m). Tačiau pats Phillips dar nėra pasiekęs vieno iš pagrindinių savo tikslų- pagerinti pasaulio atvirų patalpų rekordą, kuris dabar priklauso jo tautiečiui Jonathan’ui Edwards’ui (18.29m).
© Tomas Lekavičius. 2011