2011 m. kovo 22 d., antradienis

Ką veikiu dabar arba žongliravimas darbais

  Šis įrašas nepretenduoja į straipsnio ar esė vardą, tačiau juo noriu išsakyti priežastis, dėl kurių šiek tiek apleidau
šį tinklaraštį (paskutinis straipsnis publikuotas prieš keletą savaičių, bet visiškai naujas darbas paskutinį kart parašytas daugiau nei prieš mėnesį).
  Tikrai neišsiplėsiu kalbėdamas šia tema, tik pasakysiu, kad mano laikiną darbų (konkrečiai straipsnių) stagnaciją lėmė kitų darbų gausa. Šiuo metu ruošiuosi MEP (Mokomasis Europos Parlamentas) Panevėžio regioninei sesijai, taip pat rašiau stambaus kalibro esė tarptautinių santykių tema Nacionalinei politologijos olimpiadai ir patekau į finalinį etapą (kartu su kitais 14 jaunųjų politologų), o tai įpareigoja dar aktyvesniam pasiruošimui, nes į Kauną važiuosiu tik laimėti. Be to, vis dar intensyviai ruošiuosi brandos egzaminams (taip, aš dvyliktokas, o tai smagiausi metai), sportuoju ir, žinoma, randu laiko poilsiui (kitaip produktyviai dirbti būtų neįmanoma). Žodžiu, žongliruoju darbais. Galbūt šis darbų aprašymas galėjo paskatinti atidaus skaitytojo mintis, kad aš skundžiuosi savo našta. Tačiau taip nėra. Aš mėgaujuosi gyvenimu bei tuo, kuo užsiimu ir gyvenu kiekvieną akimirką, o ne tik poilsio metu.
  Taigi dabar man belieka paagituoti tave, gerbiamas skaitytojau, nepamiršti šio kampelio ir vis karts nuo karto čia užsukti, nes niekada nežinai, kada šiuose užrašuose atsiguls naujas darbas.

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. kovo 16 d., trečiadienis

Niekas nėra gimęs be skausmo

 Iš kančios tveriami pasauliai - ir nei vaikas, nei žvaigždė nėra gimę be skausmo.
     Oskaras Vaildas


 Įrašo pavadinimas labai galingas, ir aš šiek tiek abejoju, ar pajėgsiu perteikti viską taip, kad suprastum, ką noriu pasakyti. Bet aš laikausi nuostatos, kad nustosiu tobulėti tada, kai neabejosiu  tuo, ką parašau.
  Daug yra nežinančių, kas yra tai, kuo mes, sportininkai, užsiimame. Tikrai visi žino, kas per reiškinys yra sportas. Daugeliui patinka tam tikros jo šakos. Kai kas domisi sportu šiek tiek giliau. Tačiau visiška mažuma, tiesiog lašelis vandenyne, tikrai suvokia (supratimas yra pirmasis pažinimo žingsnis, antrasis pažinimo žingsnis yra suvokimas), kas yra rimtos ir tikros treniruotės, varžybų jaudulys ir visa kita, iš ko susideda tikro sportininko mąstysena, jausmai ir patirtis.
 Sudėtinga rašyti tiems, kas nieko nenusimano apie jausmą, kai gyslomis srūva adrenalinas, kai su žmogiškumu atsisveikini likus keletui sekundžių iki starto ir vėl jį susigrąžini finišavęs (kartais). Tačiau aš tikrai tikiu, kas bus skaitančių, kurie žino, ką tai reiškia. Jų, kaip jau minėjau, nėra daug. Bet jie išgryninti. Išgryninti fizinių kančių.
 Kančia- stiprus žodis ir daugeliui bus keista, kad jis vartojamas viename sakinyje su žodžiu "treniruotės". Bet taip yra. Skausmas, esantis neaskiriamas nuo kančios, visada būna šalia. Jis ištikimas draugas. Nors ne, jis labiau yra, kaip mano vienas kolega iš Kanados yra pasakęs, "comrade-in-arms". Ginklo brolis, bendražygis. Skausmas gali būti įvairus. Galbūt dėl to jis nesidangsto kauke, kaip malonumas (tai dar viena O.Vaildo mintis). Nenoriu išsiplėsti. Noriu palikti erdės tavo, skaitytojau, pamąstymui.
 Niekas nėra gimęs be skausmo. Čempionai taip pat. 

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Teddy Tamgho- “Aš galiu daug daugiau!” arba 1cm toliau už rekordą

Šis straipsnis publikuotas vasario 24 dieną. Kovo 6-ąją Tamgho dar kartą pagerino rekordą vienu centimetru- 17.92m.

Vasario 20 dieną Prancūzijos mieste Aubiere vyko nacionalinis šalies uždarų patalpų čempionatas, kuriame vėl sužybėjo jaunasis trišuolio talentas Teddy Tamgho. Ketvirtuoju bandymu 21-erių prancūzas nuskriejo 17.91m ir 1cm pagerino jam pačiam priklausantį pasaulio rekordą (17.90m).
Pirmieji du bandymai Tamgho nebuvo sėkmingi, abu kartus šuolininkas užmynė liniją. Trečiuoju bandymu nušokęs 17.36m Teddy priminė nerimauti pradėjusiems žiūrovams, kad jis vis dar yra aukščiausio lygio trišuolininkas ir neketina pasiduoti. Ketvirtasis šuolis buvo pats sėkmingiausias- 17.91m ir naujas pasaulio rekordas. Penktuoju bandymu Tamgho nušoko 17.58m, o paskutiniuoju- 17.08m, tačiau tai jau nieko nereiškė.
Po varžybų Teddy kalbėjo:”Aš galiu daug daugiau, rekordinis šuolis tikrai nebuvo idealus ir aš žinau, kad Ivan (Teddy treneris- red.past.) man tai pasakys. Stengiausi labai greitai bėgti abu paskutiniuosius bandymus, tačiau mažiau jaučiau patį šuolį”. Atletas atrodė laimingas ir patenkitas savo rezultatu, tačiau taip pat ir tikrai pavargęs, todėl su žurnalistais bendravo mažai, tuo tarpu jo treneris Ivan Pedroso buvo kalbesnis.
Ivan Pedroso, keturis kartus pasaulio šuolių į tolį čempionas, dabar treniruojantis Teddy, sakė: “Tai buvo tikrai fantastiška diena, Aš džiaugiuosi, kad daugybė įdėtų pastangų jau pradėjo duoti vaisių. Nepaisant to, kad Teddy dabar dar labiau dominuoja trišuolio rungtyje pasaulyje, tobulėjimas niekada nepasibaigia. Kai pasieki tokį rezultatą, reikia pradėti didžiulį dėmesį kreiptį į smulkmenas ir detales, kurios tampa labai svarbios.”
Vasario 19 dieną Tamgho startavo ir šuolių į tolį rungtyje, kurioje su 7.79m užemė trečiąją vietą. Ivan Pedroso sakė, kad šuolis į tolį yra puiki treniruotė trišuolininkui.

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

prisimenant Italiją... Colleferro

Ši nuotrauka yra Colleferro stoties, į kurią sąžiningai atvykdavome kiekvieną rytą (4-6h) ir grįždavome vakarą (22-24h). Tai pakankamai jauki vietelė su lošėjų slėptuve už širmo, šiltomis bandelėmis, kvapnia kava, televizoriumi, rodančiu tą patį kanalą apie istorinius įvykius, gražiomis besišypsančiomis pardavėjomis ir vienu susiraukusiu pardavėju. Kiekvieną rytą ši vieta tampa tam tikru traukos centru, nes Segni (miestelis, kuriame buvome apsistoję) yra nemažai žmonių, dirbančių Romoje ir keliaujančių į darbą traukiniu. Ir kokių tik žmonių čia nepamatai... Bet apie tai nemažai pasakoti, todėl šįkart patylėsiu (nors kelionėje mačiau visų vaivorykštės spalvų žmonių). Grįžtant prie pačios stoties. Ji švari, tvarkinga ir visaip kitaip atitinkanti geros stoties standartus. Puiku, kad ji nėra didelė ir stumdytis su žmonėmis dėl vietos traukinyje netekdavo. Šiaip tai ji nėra kažkuo labai išsiskirianti, nes tokių stočių aplink Romą tikrai ne viena. Tačiau ji svetingai priimdavo mus, ryte ištroškusius įspūdžių, ir bandančius atsigauti po vakarykštės dienos, ir vakare, kai grįždavom vos pavelkdami kojas, su besimerkiančiomis akimis ir nuo kalbėjimo trimis kalbomis susipynusiu liežuviu.

© Tomas Lekavičius. 2011

A.Skujytė grįžo su trenksmu

Klaipėdoje vasario 18-19 dienomis vykusiame Lietuvos uždarų patalpų čempionate ir jaunimo iki 20m pirmenybėse Austra Skujytė startavo penkiakovėje, rungtyje, į kurią grįžo po trejų metų pertraukos. Per pastaruosius keletą sezonų A.Skujytė išbandė save kaip rutulio stūmikę, tačiau jai nepavyko pasiekti ypač aukštų rezultatų, kurie būtų leidę ir toliau varžytis šioje rungtyje su geriausiomis Europos, o gal ir pasaulio rutulio stūmikėmis.
Pirmoje rungtyje- 60m barjeriniame bėgime atletė gerino asmeninį rekordą- 8.66s, po to sekusiame šuolyje į aukštį įveikė kartelę, iškeltą į 1.82m. Stipriausioje savo rungtyje- rutulio stūmime- Austra užfiksavo 16.94m ir tapo geriausio sezono rezultato Lietuvoje savininke. Visose šiose rungtyse sportininkė sekė Lietuvos rekordo grafiką, o po ketvirtosios- šuolių į tolį (rezultatas- 6.29m), jį jau lenkė. Tačiau paskutinėje rungtyje, 800m bėgime, A.Skujytė pasirodė kukliau (2:32.51) ir Lietuvos penkiakovės rekordas liko nepagerintas. Tačiau suskaičiavus visus taškus paaiškėjo, kad daugiakovininkės pasiektas rezultatas- 4578 taškai- yra geriausias sezonos rezultatas pasaulyje. Šis pasiekimas beveik užtikrina pakvietimą į Europos čempionatą, kuris vyks Prancūzijoje.
Austra Skujytė, paklausta, ką mano apie savo pasiekimą, atsakė esanti patenkinta rezultatu. “Visai neblogas krikštas po ilgos pertraukos”- teigė ji.
Antrąją vietą moterų penkiakovėje užėmė Viktorija Žemaitytė, surinkusi 4334 taškus, o bronzos medalį iškovojo Rūta Moliejūtė (3517 tšk.), kuri tapo čempione jaunimo amžiaus grupėje.

© Tomas Lekavičius. 2011

2011 m. kovo 4 d., penktadienis

2010m lengvosios atletikos apžvalga. 100m sprintas

Pačioje populiariausioje sprinto, o gal ir visos lengvosios atletikos rungtyje, 100m bėgime, 2010-aisiais 13 atletų bėgo greičiau nei per 10 sekundžių (palyginimui 2008, pačiais sėkmingiausiais per visą sprinto istoriją, metais tai padarė 14 sprinterių). Tuo tarpu greičiau nei per 9.90s bėgo septyni bėgikai.

Kaip tapo įprasta šiais laikais, metai prasidėjo nuo prognozių. Pagrindinis spėlionių objektas tapo greičiausiu pasaulio žmogumi ne kartą vadintas Usain Bolt. Keletas pirmųjų Bolto startų 200m rungtyje nebuvo ypatingai sėkmingi ir dėl to, be abejo, kalčiausia yra nugaros trauma. Būtent dėl jos jamaikietis negalėjo dominuoti 100m bėgime 2010-aisiais. Usain Bolt norėjo įsitvirtinti kitoje labai populiarioje rungtyje- 200m, tačiau šio tikslo įgyvendinti jam nepavyko. Išbandęs naują sau rungtį 400m ir rezultatu neišgąsdinęs 400m bėgikų elito Boltas kitais metais tikisi grįžti į sprintą galingai ir „boltiškai“.
Kitam jamaikiečiui, Asafa Powell, 2010-ieji praėjo žymiai sėkmingiau. Deimantinės lygos etapuose Dohoje (9.81s) ir Ostravoje (9.83s) subėgęs ypač gerai, atletas priminė pasauliui, kad ne vien Boltas gyvena sprinterių tėvyne vadinamoje Jamaikoje. Osle subėgęs 9.72s, jis galėjo tapti geriausio sezono rezultato pasaulyje savininku, tačiau laiką patvirtinti neleido užfiksuotas per didelis vėjas (tuo metu pūtė +2.1 m/s vėjas, o limitas yra +2.0 m/s). 28-erių metų atletas greičiausiai subėgo 9.82s (vėjas +0.6 m/s) Deimantinės lygos etape Romoje ir vis dėl to tapo geriausio pasaulyje rezultato šį sezoną savininku (tuo metu).
Geriausiu sprinteriu 2010-ais metais galime vadinti amerikietį Tyson Gay. Šis atletas, nepaisant to, kad nedalyvavo visuose planuotuose varžybose, buvo neįveikimas penkiuose 100m finaluose ir visuose bėgo, atletų žargonu kalbant, „iš 10 sekundžių“. Geriausiu sezone bėgimu distanciją amerikietis įveikė per 9.78s. Tai greičiausias laikas per visus 2010-uosius, kurį taip pat pasiekė ir jamaikietis Nesta Carter varžybose Rieti, Italijoje. Be to, Tyson Gay ypač aiškia persvara (Gay- 16 taškų, antroje vietoje likęs Trinidado ir Topago atstovas Richard Thomson- 8 taškai) tapo Deimantinės lygos čempionu.
100m bėgimo 2010-ųjų zenitas buvo pasiektas varžybose Stokholme, kur Tyson Gay (9.84s) užtikrintai nugalėjo Usain Bolt (9.97s) ir nutraukė Jamaikos atletų 14 iš eilės svarbiausių pasaulio varžybų laimėjimų seriją (skaičiuojant nuo Olimpinių žaidynių Pekine).
Nors apie Jamaikos sprinterius ir toliau kuriamos legendos, daugiausiai savo bėgikų TOP 100-uke turi JAV (29). Tuo tarpu Jamaika- 13 bėgikų, o Didžioji Britanija devynis.

Moterų 100m bėgime jau ilgai tebesitęsianti dvikova tarp Jamaikos ir JAV toliau tęsėsi, nepaisant to, kad abi pusės prarado labai stiprias bėgikes. Jamaikai negalėjo atstovauti Kerron Stewar (traumuota) ir Shelly-Ann Fraser (diskvalifikuota dėl neleistino preparato vartojimo). JAV taip pat nukraujavo, nes jos garbę ginti negalėjo tokios garsios sprinterės kaip Lauryn Williams ir Muna Lee.
Vis dėl to Jamaika ir JAV nėra tos šalys, kurios galėtų skųstis sprinterių trūkumu. Į kovą stojo jamaikietė Veronica Campbell Brown ir amerikietė Carmelita Jeter. Bet Brown bėgo vos penkiuose susitikimuose, kai Jeter turėjo pilną sezoną ir net 11 bėgimų. Vertėtų paminėti ir kitas sprinters, kurios savo darbu nusipelno būti vadinamomis vienomis iš greičiausių moterų pasaulyje. Tai vokietė Verena Sailer (11.10s), prancūzė Véronique Mangue (11.11s), taip pat Myriame Soumaré (Prancūzija), Ezinne Okaparaebo (Norvegija), bei Kelly-Ann Baptiste (Trinidadas ir Topagas).
Metų staigmena būtų galima pavadinti tikrai daugelį nustebinusią šuolininkę į tolį Blessing Okagbare iš Nigerijos. Ji 2010-aisiais 100m bėgo net per 11.00s.
Ši prestižinė rungtis ir ateityje liks populiari ir stebima. 2011-aisiais balieka palinkėti Usain Bolt sugrįžti ir pakonkuruoti su aukščiausias pakylas okupavusiais Asafa Powell Ir Tyson Gay, o viso pasaulio spinterėms- parodyti, kad greitos bėgikės gyvena ne tik JAV ir Jamaikoje.

© Tomas Lekavičius. 2011

2010m lengvosios atletikos apžvalga. Trišuolis

Metų atradimo trišuolio sektoriuje galime vadinti jaunąjį prancūzą Teddy Tamgho. 2009-aisiais nerodęs geros fizinės formos dėl nuolat persekiojamų traumų, jau 2010-ųjų pradžioje jis šovė į viršūnę. Kylimas į aukštumas prasidėjo jau Prancūzijos jaunimo iki 23 uždarų patalpų metų čempionate, kuriame Teddy nušoko net 17.25 metro ir priminė konkurentams, kad nepaisant jauno amžiaus, jis jau rodo aukštus rezultatus.
Kovo mėnesį savo tėvynėje Prancūzijoje vykusiame Pasaulio uždarų patalpų čempionate Teddy Tamgho pagerino net 13 metų nepagerintą trišuolio rekordą – 17.90m! Didžiausias jo konkurentas, Phillips Idowu iš lietingosios Anglijos, buvo nuginkluotas ir labai nusivylęs, kad rekordo nepavyko pagerinti jam.

Pats Teddy Tamgho, pasibaigus žiemos sezonui sakė: “Sezono pradžia ir pabaiga buvo labai skirtingos. Pirmosiose sezono varžybose šokau vos 15 metrų, o sezoną baigiau su pasaulio rekordu.”
Prasidėjus atvirų patalpų, arba kitaip vasaros, sezonui Teddy Tamgho iš viso startavo 13-oje varžybų ir visose nušoko toliau nei 17 metrų. Vis dėl to sezono pradžia po nedidelio poilsio nebuvo tokia gera, kokios tikėjosi pasaulio rekordo sužavėti trišuolio mėgėjai.
Europos komandiniame čempionate Teddy Tamgho turėjo tenkintis trečiaja vieta, nusileisdamas auskaruotąjam anglui Phillips Idowu (17.12m) ir daugybę bendravardžių turinčiam ukrainiečiui Viktor Kuznyetsov (17.26m). Saulėtoje Barselonaje vykusiame Europos čempionate Tamgho vėl pelnė tik bronzos medalį, nusileisdamas Marian Oprea iš Rumunijos (17.51m) ir čempionu tapusiam vis stiprėjančiam Phillips Idowu (17.81m). Vis dėl to sezoną teddy baigė keturiomis pergalėmis įvairose varžybose Stokholme, Londone ir kt.
Kitam aukščiausio lygio trišuolininkui, Phillips Idowu, apie kurį jau šiek tiek kalbėjome, 2010-ieji metai buvo pakankamai sėkmingi, nepaisant to, kad jam taip ir nepavyko pagerinti pasaulio rekordo. Daugelį nustebino jo pasirodymas Europos čempionate Barselonoje. Nemažai sporto ekspertų jam prognozavo geriausiu atveju kovą dėl bronzos, bet jis eilinį kartą užčiaupė visus skeptikus ir, nušokęs 17.81 metro, nusivalė smėlį ir užlipo ant pirmosios vietos pakylos.
Apie save maloniai priminė daugelio jau senuku laikomas švedas Christian Olsson, Dohoje vykusiame pasaulio uždarų patalpų čempionate užėmęs ketvirtąją vietą ir geriausiu viso sezono šuoliu nušokęs 17.41m.
Trišuolio rungties geriausių atletų TOP 100 daugiausiai savo atletų turi JAV (10) ir Rusija bei Ukraina, turinti po 9 sportininkus. Nors amerikiečiai stengiasi pabrėžti savo atletų svarbą šioje rungtyje, geriausiais pasaulio trišuolinikais šiuo metu yra europiečiai.
Ateinančiais, 2011 metais, galime tikėtis ne tik aršios dviejų geriausiųjų, Idowu bei Tamgho kovos, bet ir kitų trišuolininkų įspūdingų pasirodymų. Taip pat gal net naujo pasaulio rekordo.
Moterų trišuolyje nepavejamos buvo Olga Rypakova iš Kazachstano ir  kubietė Yargelis Savigne. Didžiausios šių atlečių dvikovos vyko Deimantinės lygos etapuose. Juose geriau pasirodė ir čempione tapo Savigne (keturios pirmos vietos ir dvi antros), sidabrą bendroje įskaitoje gavo  Rypakova (dvi pergalės ir penkios antros vietos). Visus metus tai viena, tai kita šuolininkė buvo vadinama geriausia pasaulyje dėka rokiruočių geriausių rezultatų ir aukščiausių pasiekimų sąrašuose.
Trišuolio materų rungtyje pastebimas rezultatų prastėjimas. Pačių geriausių trišuolininkių šuoliai vis dar yra vis gerėjantys ir tobulėjantys, tuo tarpu žvelgiant į šios rungties atstovių TOP 100 belieka konstatuoti liūdinantį faktą. 2008-aisiais daugiau nei 14 metrų šoko 58 moterys, tuo tarpu 2010-aisiais tik 41 atletė. Ar tikrai kuo toliau, tuo sunkiau tarp dailiosios lyties atstovių rasti tikrų trišuolio talentų?

© Tomas Lekavičius. 2011