2010 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis

grįžęs iš Italijos...


Grįžęs iš Italijos...
Žinau, kad būtų smagu aprašyti viską, ką ten nuveikiau, bet tai praktiškai neįmanoma. Per daug išgyvenau, kad viską aprašyčiau. Todėl užteks ir bendrų pamąstymų.
Taigi. Grįžęs iš Italijos... Per pastarąsias 5 paras miegojęs ne daugiau kaip 12
valandų, kaip pašėlęs beprotis lakstęs po Romą,itališkai kalbėjąs su italais, lietuviškai su lietuviais ir angliškai su visais kitais, miegojęs vienuolyne ir
oro uoste, keliavęs traukiniais, autobusais, lėktuvais ir metro, meldęsis kartu su daugiau nei 53000 ministrantų, gavęs popiežiaus palaiminimą ir matęs jį 3 metrų atstumu, pavargęs, bet labai laimingas, kad galėjo pažinti tikrą, o ne turistinę Italiją...
Ši kelionė- tai Dievo dovana, nuostabi Jo malonė man... Esu nepaprastai Jam dėkingas... Neįmanoma aprašyti Italijos. Reikia ją patirti, pažinti. Aš stengiausi ją pažinti. Keliavau ne tik turistiniais maršrutais, bet ir paprastomis Italijos gatvėmis paprastuose miestuose. Mačiau paprastus italus, kurie turistų savo miesteliuose niekada nesulaukia. Turėjau galimybę įkvėpti itališko oro, paragauti itališko maisto, išgirsti itališkas kalbas ir Italijos garsus, pakalbėti su italais. Džiaugiuosi, kad galėjau paragauti Italijos.
Tai buvo piligriminė kelionė, kurios nepamiršiu niekada... Ji davė daug potyrių, jausmų, išgyvenimų, džiaugsmo...

© Tomas Lekavičius. 2011