2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis

JAV sprinteriai turės technologinį pranšumą?


  JAV trumpųjų nuotolių bėgikai Londono Olimpinėse žaidynėse bėgs apsivilkę specialiai Nike pagamintus aerodinaminius kostiumus „TurboSpeed“, kurie, pasak mokslininkų, gali padėti sprinteriams pagerinti rezultatą net apie 0.23 sekundės, kas labai dažnai lemia ne tik užimamą vietą, bet net rekordo pagerinimą.
  Įdomus faktas yra tas, kad 2008-aisiais Olimpiadoje bronzą iškovojęs amerikietis Walter Dixon nuo čempionu tapusio Usain Bolt atsiliko 0.22 seknundės. Tai leidžia daryti prielaidą, kad amerikiečiai nusprendė apginkluoti savo tautiečius naujausiomis technologijomis tam, kad būtų pagaliau pasiektos aukščiausios sprinto rungčių vietos, nurungiant, regis, nepralenkiamus jamaikiečius.
  „TurboSpeed“ kostiumą sukūrė JAV rinktinės apranga besirūpinanti Nike bendrovė, kuri koncepcijai pasirinko golfo kamuoliuko pavyzdį, nes visa apranga yra padengta kamuoliuko įdubas primenančiomis skylutėmis, sumažinančiomis pasipriešinimą. Pasak oficialaus Nike šaltinio, šiai aprangai sukurti prireikė net 12 aktyvių stebėjimų, eksperimentų vėjo tunelyje, konsultacijų ir gamybos metų, o tai rodo ne tik dideles investicijas į šį projektą, bet ir tvirtą tikėjimą jo sėkme. Rusijos ir Vokietijos rinktinės, taip pat remiamos Nike, žvelgia į ateitį pozityviai, nes tikisi sulaukti šių aprangų ant ir savo atletų kūnų, nors Nike nesiryžta to patvirtinti.
  Negana to, tarp didžiausių sportinės aprangos gamintojų – Nike, Puma ir Adidas – konkurencija kaip niekada didelė. Puma remia Jamaikos rinktinę su Usain Bolt priešakyje, Adidas prieš kurį laiką sukūrę AdidasTechFit kostiumus, kuriems irgi buvo prognozuota revoliucija sporte (vis dėl to šios prognozės, kaip ir buvo galima tikėtis, nepasitvirtino), o Nike mestelėjo į rinką naują, inovatyvų produktą, kuris dabar susilaukia didžiulio užsienio žiniasklaidos dėmesio ir komentarų (ypač klausiama, ar galima leisti sporte taip naudotis technologijomis, kad pažengesnių šalių bėgikai įgytų pranašumą prieš valstybes, kurios negali tiek investuoti į sportą). Kad ir kokia reklamos kompanija dėmesį patraukti bandytų Nike, visas kostiumo efektyvumas paaiškės realiai išbandžius jį varžybose, tačiau kada tiksliai tai bus, nei bendrovė, nei JAV rinktinė kol kas nepraneša, tačiau mes savo ruožtu galime tikėtis, kad tai bus dar iki Olimpinių žaidynių.
© Tomas Lekavičius. 2012

2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Liu Xiang „Golden Grand Prix in Kawasaki“ varžybose


  Žymiausias Kinijos lengvaatletis, 2004 metų Olimpinių žaidynių čempionas, 2007 metų pasaulio čempionato aukso medalininkas, buvęs 110 metrų barjerinio bėgimo rekordo savininkas Liu Xiang gegužės 6-ąją dieną pirmą kartą šiais metais startavo atvirose patalpose, švęsdamas pergalę Japonijoje vykusiose „Golden Grand Prix in Kawasaki“ varžybose. 110 metrų barjerinio bėgimo distanciją kinas įveikė per 13.09s. Liu Xiang taip pat priklauso ir šių varžybų rekordas – 12.88s. „Tai buvo mano pirmasis startas šį sezoną, beje, takeliai buvo šlapi ir diena buvo vėjuota, tačiau aš esu patenkintas savo rezultatu“ – po finišo žurnalistams kalbėjo L.Xiang. Su dabartiniu rezultatu Kinijos bėgikas yra antras pasaulyje po 13.03s rezultatą dvejomis dienomis anksčiau užfiksavusį Aries Merritt iš JAV.
Sidabrą ir bronzą, gerokai atsilikę, „Golden Grand Prix in Kawasaki“ susitikime laimėjo amerikiečiai Omo Osaghae (13.33s) ir Ronald Brookins (13.69s).
 Po varžybų Liu Xiang grįžo į gimtąjį Šanchajų (Kinija) ruoštis gegužės 19 dienos Samsung Diamond League varžyboms. Verta pažymėti, kad kaip tik praėjus beveik savaitei po pergalės, viename interviu, Liu Xiang dalinosi mintimis apie namus ir šeimą: „Mano gyvenimo kelyje namai – tai ramybės uostas, kupinas šilumos ir meilės. Kai esu išsekęs, pavargęs, namai visuomet yra ta vieta, kurioje aš galiu papildyti savo jėgas. Šeima visuomet stipriai palaiko mane, mano tėtis yra tarsi dvasios skėtis, apsaugantis nuo sunkumų ir nerimo. Jis visuomet šalina mano liūdesį, depresiją; palaiko mane kupiną aistros ir atsidavimo, leidžia vis kitaip pažiūrėti į gyvenimo kelionę“ – teigė vienas iš greičiausių visų laikų barjerininkų.
Šiuo metu atletas intensyviai ruošiasi Londono Olimpiadai. Ankstesnėse Olimpinėse žaidynėse Pekine 2008-aisiais L.Xiang nebaigė distancijos dėl kelio traumos, o 2004-aisiais, kaip jau minėta ir anksčiau, tapo čempionu.

© Tomas Lekavičius. 2012 

2012 m. gegužės 11 d., penktadienis

Mano kūnas - mano komanda, mano brolis, mano žvėris arba Antrasis fragmentas iš įprasminto judėjimo patirčių

  Dangus velkasi tamsius rūbus. Mintyse mažytis balselis pradeda prognozuoti, kad netrukus pradės lyti. Nusišypsau. Geriausias oras sportui man - lietus. Lauke žengus pirmus žingsnius lengva risčia, lėtai prajudinant raumenis, kurie jau jaučia, kas jų laukia ir pradeda nekantrauti. Jaučiu pulsuojančias skaidulas, kurios choru džiaugiasi laukiančiu krūviu ir tuo pat metu ruošiasi plyšimui.
  Nubėgus pirmas keliolika minučių nedideli lietaus lašai pradeda sveikintis su vienišu bėgiku, visiškai neracionaliai nusprendusiu bėgti būtent tuomet, kai artėja audra. Širdžiai tiksint, protui pamiršus laiko egzistavimą, raumenims įšylant ir pasiruošiant laukiančiui skausmui, lietus vis intensyviau leidžia vieną būrį pėstininkų po kito. Vandens dėlionės dalys gula ant drabužių ir nesėkmingai bando suteikti jiems savo spalvą. Bėgiko mintys pradeda koncentruotis. Įprasto gyvenimo džiaugsmų ir iššūkių nuvargintos mintys lėtai, bet užtikrintai paklūsta šeimininkui. Treniruotas protas valdo treniruotą kūną. Lygtis be nežinomųjų, praradusi teisę vadintis lygtimi. Žingsnių skaičiui didėjant, minutėms plaukiant pro šalį, laikui nepaklūstantis bėgimas toliau tęsia savo darbą susikaupusio bėgiko kūne ir sieloje. Mintys pradeda įgauti vientisą pavidalą. Audra stiprėja ir vėjas jau sudaro papildomą nemažą sunkumą bėgti, ypač kai raumenys, kurie sukąstų dantis, jei tokius turėtų, jaučia vis stipresnį skausmą. Vanduo, jau palietęs visą kūno paviršių, maloniai vėsina ir suteikia papildomų jėgų.
  Ateina akimirka, kai galvoje, su trenksmu atidaręs duris, įbėga cypiantis Silpnumo balselis. Jo žodžiai, nors turi skirtingus kvapus ir skonius, tačiau visuomet  turi tą pačią prasmę. Silpnumo balselis teigia, kad bėgimas per skausmą yra nelogiškas, kad jau reikėtų pailsėti, kad jau reikėtų baigti, kad lietus sušlapino visus drabužius ir vėjas toks stirpus, kad raumenys žaibiškai šąla ir daugybė kitų pasiteisinimų. Aš tuomet tiesiog dar kartą nusišypsau ir pasakau sau, kad štai ir jis, nuo dabar tai tampa rimta. Tas balselis pažįstamas jau ne vienerius metus ir jį įveikti kuo toliau, tuo darosi lengviau, nes pats stiprėji. Išmoksti kovoti su juo vis efektyviau. Dauguma žmonių mano, kad skausmas yra vengtinas dalykas. Taip, daugumoje atvejų žmogus, pirmiausia ieškantis saugumo ir patogumo, yra teisus. Tik ne šioje žaidimų aikštelėje, vadinamoje Sportu. Tai nėra vienapusiškai vertinamas reiškinys ir diskusijos šiuo klausimu mane ir kažką nugabentų labai toli, ir tikriausiai ne ten, kur norėtų mano diskusijos kolega. Vis dėl to čia - gyvenimas. Kai jauti skausmą, jauti, kad esi gyvas ir kad gyventi verta. Jauti, kad tobulėji, jauti, kaip plėti skausmo ribas, išmoksti stabdyti neapykantą jam, su juo gyventi ir net tam tikra prasme mėgautis.

  Kojos dega, plaučiai rėkia, širdis stumdo kraują žaibišku greičiu ir tarytum sako - kad ir ką darytum, aš būsiu su tavimi iki galo ir padėsiu, kad ir kas nutiktų. Mano kūnas - mano tvirtovė, mano komanda, mano brolis, mano žvėris. Šią kūno ir skausmo kovą laistantis lietus nesiliauja, vis stiprėja su kiekvienu greitu iškvėpimu. Kai galiausiai distancija baigta ir kūnas gali pailsėti, siela mėgaujasi lengvais lietaus lašais. Galva užversta aukštyn, veide - šypsena ir nepaprasras ramybės jausmas, kuriuo reikia mėgautis kiekvieną akimirką, nes jos visos suskaičiuotos ir unikalios.

  Kad ir kaip tai keistai gali skambėti žmonėms, nesuvokiantiems, kuo gyvena tie, kurie drįsta save vadinti kovotojais, vis dėl to jie gyvena. Ir kovoja. Ir ta kova jiems teikia džiaugsmo. Džiaugsminga kova, kurios kiekviena sekundė verta mėgavimosi. Broliai ir seserys kovotojai, kurių nėra daug, mėgaukitės savo kova, nes ji 
        netruks  
            amžinai


© Tomas Lekavičius. 2012 


2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Skaičiuojant paskutines valandas iki Pasaulio čempionato. Lietuvių galimybės

Iki svarbiausio žiemos sezono įvykio – Pasaulio uždarų patalpų čempionato – likus jau tik valandoms, IAAF jau paskelbė startinius pirmosios dienos protokolus, kuriuose, žinoma, ir lietuvaičių pavardės. Metas pažvelgti, su kuo susidurti turės mūsų tautiečiai kelyje link pasaulio čempionato medalių ir kokių rezultatų galime tikėtis.

 Lina Grinčikaitė, vadinama greičiausia moterimi Lietuvoje su asmeniniu rekordu 7.27s stos į kovą su greičiausiomis viso pasaulio dailiosios lyties atstovėmis. Kol kas žinių apie tai, kokiame bėgime bėgs Lina, dar nėra, nes 60 metrų atrankos bėgimai vyks šeštadienį, kovo 10 dieną. Pastaruosiuose trijuose Pasaulio čempionatuose 2006, 2008 bei 2010-aisiais metais dalyvavusi Lina užėmė atitinkamai 18, 21, 13 vietas. Taigi, žvelgiant iš istorinės prizmės, sportininkė nė karto nebuvo patekusi į šios rungties finalą, tačiau kita vertus, pakreipus požiūrio tašką į perspektyvos link, galime jei ne tikėtis, tai bent jau palinkėti Linai šiais metais patekti į finalą. Ir, žinoma, pagerinti savo asmeninį rekordą, kuris pasiektas prieš metus Paryžiuje.

Airinė Palšytė kartu su kitomis 20 lengvaatlečių startuos šuolių į aukštį rungtyje, kurioje – gausus būrys aukštus rezultatus rodančių sportininkių. Tiesa, virš 2 metrų šoko tik dvi šuolininkės, tai rusė Anna Chicherova, šiais metais įveikusi į 2.06m aukštį pakeltą kartelę ir C.H.Lowe iš JAV (2.02m). Kitos atletės, tarp kurių ir mūsiškė Airinė (1.91m),  šoko šiek tiek žemiau. Lietuvaitės rezultatas nėra ypatingai aukštas ir žvelgiant realistiškai, tikėtis medalių būtų naivoka. Tačiau kita vertus, šioje situacijoje galima sužaisti netikėtumo korta, kurią dažniausiai turi jauni ir perspektyvūs sportininkai, kai iš jų nesitikima aukščiausių rezultatų. Ar Airinė pasinaudos tuo, o galbūt ji turi kitą ginklą?

Austra Skujytė, gyva legenda, traukianti ne vienos jaunos daugiakovininikės žvilgsnį ir mintis, kupinas troškimo įgyjus tiek patirties vis dar pajėgiai konkuruoti su jaunesnėmis sportininkėmis. Gavusi vardinį kvietimą Austra viename interviu prasitarė, kad pasvajoja ir apie medalius. Savaime suprantama, vieną kartą jau buvusi pasaulio uždarų patalpų prizininkė (2004 metai, bronza), lengvaatletė jaučia poreikį įrodyti, kad pasodinti ant atsarginių žaidėjų suolelio ją, kaip sportininkę, dar per anksti. Geriausiai pasirodyti Austra ir taip pelnyti nemažai taškų, šio straipsnio autoriaus nuomone, turėtų rutulio stūmimo rungtyje, kurioje ji savo varžoves gerokai lenkia (A.Skujytės rezultatas šį sezoną – 17.07m, tuo tarpu po jos rikiuojasi ukrainietė N.Dobrynska 16.46m, K.Tyminska iš Lenkijos su 15.09m ir kt.). Kitose disciplinose, ypač 800m bėgime, Austros galimybės patekti tarp 3 geriausiųjų nėra didelės, tačiau atsižvelgus į turimą ilgametę patirtį, galime pasitikėti A.Skujyte, kad ji tikrai pasistengs nenuvilti mūsų ir taip įrodyti skeptikams, kurie jau nurašė sportininkę kaip nebegalinčią parodyti aukščiausių rezultatų, kad jei klysta.


Sonata Tamošaitytė, Lietuvos barjerinio bėgimo viltis ir šviesulys, šį sezoną net du kartus bėgusi greičiau nei Lietuvos rekordas bei taip užsitarnavusi dar didesnę pagarbą, Pasaulio čempionate sieks įrodyti, kad ir Lietuvos barjerininkės gali pasiekti aukščiausius rezultatus (dabartinis lietuvaitės rezultatas – 8.08s). Žinoma, atidžiai patyrinėjus startinius 60m b/b rungties protokolus, sveikas protas sufleruoja, kad Sonatai nebus lengva varžytis su tokiomis atletėmis kaip K.Castlin (7.84s), V.Ivy (7.93s), C.Roleder (7.96s), bei dar eile bėgikių (daugiau nei dešimt), šiame sezone jau įveikiusių 60m b/b distanciją greičiau nei Sonata. Stovint antroje geriausių rezultatų dešimtyje tikėtis medalių sudėtinga, bet įmanoma. Nors tikimybė, turime pripažinti, menka. Pati Sonata teigė, kad bent pakartoti savo turimą asmeninį rekordą būtų labai gerai. Žinoma, dar geriau būtų jį pagerinti, nes tik pakartotas 8.08s rezultatas tikriausiai nebus pakankamas patekti į finalą, o be jo, savaime supranta, nebus ir medalių. Bet kuriuo atveju, Sonatai galime palinkėti pagerinti savo asmeninį rezultatą, kuris šiuo metu kartu yra ir Lietuvos rekordas ir užimti kuo aukštesnę vietą, o jei tiksliau – patekti į finalą.

Rytis Sakalauskas, prieš keletą dienų davęs išskirtinį interviu Atletai.lt, susikoncentravęs ir pasiruošęs bėgti greičiau nei kada nors iki šiol. 60 metrų rungtis, kaip ir vasarą vykdoma 100m, visuomet sulaukia išskirtinio dėmesio kaip maksimalaus sprinto pavyzdys. Rytis startuos 6 bėgime kartu su geriausią sezono rezultatą turinčiu amerikiečiu C.Kimmons (6.45s), o tai garantuoja įdomų reginį. Dauguma atletų pritars, kad bėgti šalia geriausių visuomet yra kitaip, nei bėgti su silpnesniais. Tai neleidžia atsipalaiduoti ir visuomet palaiko aukštą koncentracijos bei susikaupimo lygį. Būtent tai gali lemti, ar Rytį išvysime tolimesniuose etapuose, nes ypač 60m, kur milisekundžių svarba dar didesnė, vis reikšmingesnį vaidmenį vaidina smulkmenos.

Taigi penki lietuviai išbandys savo jėgas su geriausiais pasaulyje. Kaip jiems seksis, kas pateisins lūkesčius, kas nuvils, kas pagerins savo asmeninius rezultatus, o kas bus toli nuo jų? Kad ir kaip šabloniškai skambėtų, vis dėl to, laukti iki visų taip laukiamų varžybų liko visai nedaug ir tik jose išgirsime atsakymus į visus klausimus. Net ir tuos, kurių šiandien neuždavėme.

© Tomas Lekavičius. 2012

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

Usain Bolt. Nustojęs linksmintis, sunkiai besitreniruojantis ir pasiruošęs bėgti 9.40s

  Niekam ne paslaptis, kad greičiausias pasaulio žmogus Usain Bolt - ne tik pasaulio rekordininkas, bet ir laukiamas vakarėlių svečias. Apie tai, kad jamaikiečiui pasiekti dar geresnių rezultatų trukdo toks gyvenimo būdas, kalbėjo ir legendinis sprinteris Michael Johnson. Pasak jo, jei Usain Bolt susiimtų, pradėtų ypač tikslingai, atkakliai ir kruopščiai treniruotųsi, kaip tai daro kiti pasaulinio lygio atletai, jamaikietis būtų pajėgus dar bent po kartą pagerinti 100m ir 200m rekordus. Usain Bolt yra sakęs, kad jis pasiryžęs bėgti 100m per 9.40s. M.Johnson tuomet į tai atsakė: „Tai yra realu tuomet, jei jis laikysis treniruočių ritmo ir į darbą pradės žiūrėti labai rimtai“. Taigi, atėjo Olimpiniai metai ir šis tas Usain Bolt gyvenimo ritme pasikeitė. Tačiau kas? Būtent į šį klausimą ir bandysiu atsakyti.
  Bene geriausiai dabartinę U.Bolt nuotaiką apibūdina jo tėtis, Wellesley Bolt, apylinkėse vadinamas tiesiog Gideon: „Aš niekada nemačiau jo tokio. Dabar jis treniruojasi daug rimčiau nei kada nors iki šiol. Jis tik treniruojasi ir yra labai susikaupęs <...> Kiti jo priešininkai, Asafa Powell ir Tyson Gay, turi treniruotis labai sunkiai, kad galėtų palaikyti tokią pat formą kaip ir Bolt. Tačiau Usain dabar dirba su Yohan Blake, pasaulio 100m čempionu, ir jis jį labai spaudžia. Usain Bolt planuoja Londone bėgti 9.40 ar kažką panašaus“.
  Leiskite priminti, kad dabartinis pasaulio 100m rekordas yra 9.58 sekundės. Tačiau ir pats Bolt yra sakęs, kad tiki, jog 9.40s yra trumpiausias laikas, per kurį žmogaus kūnas gali įveikti 100m.
  Informacija apie Bolt treniruočių metodus viešai neskelbiama, žinoma tik tai, kad Bolt ir toliau treniruoja jau 7 metus tai darantis Glen Mills, didelis autoritetas Bolt‘ui ne tik sporte, bet ir gyvenime. Neabejotina, kad treniruočių draugas Yohan Blake, 22-iejų metų atletas, vienas iš perspektyviausių sprinterių pasaulyje, galintis po keleto metų ar net greičiau pakeisti U.Bolt, taip pat daro nemažą įtaką greičiausiam pasaulio žmogui, pastarąjį ne tik nuolat palaiko, bet ir spaudžia, neleidžia atsipalaiduoti.
  Retoriškai galime klausti, jei Bolt pasiekdavo tokių aukštų rezultatų per daug rimtai nežiūrėdamas į treniruotes ir nevengdamas pasilinksminti iki paryčių naktiniuose klubuose, ko galime tikėtis, kai jis pradėjo sunkiai treniruotis, metė senąjį gyvenimo būdą ir turi ambicijų bėgti taip greitai, kaip tik fiziologišksi gali žmogaus kūnas? Ar įmanoma, kad Londone, 100 metrų rungties švieslentėje, šalia Usain Bolt vardo išvysime skaičius 9.40? Atsakymo laukti liko nei daug, nei mažai – rugpjūčio 4 dienos ryte, greičiausi pasaulio sprinteriai dar kartą stos į takus išsiaiškinti, kuris turės teisę vadintis Olimpiniu čempionu ir greičiausiu žmogumi pasaulyje.


© Tomas Lekavičius. 2012

2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

D.Phillips - "Varžausi, kad tapčiau legenda"

  Olimpinis ir keturiskart pasaulio šuolio į tolį čempionas, įspūdingų ir techniškų šuolių sinonimas Dwight Phillips atvirai dalinosi mintimis apie artėjančią Olimpiadą, dabartinę savo sportinę formą, psichologinę būseną ir net šeimyninį gyvenimą.
 „Štai ir pradėjome dar vienerius metus. Žinoma, jie yra išskirtiniai, nes tai Olimpiniai metai. Tai kiekvieno atleto svajonių metai, kai daugybę jaunų sportininkų ir jau beveik veteranų varžosi dėl vieno apdovanojimo. Būtent tai daro šiuos metus labai jaudinančius. Aš žinau, kad tai gali būti mano paskutiniosios Olimpinės žaidynės“ – savo monologą pradėjo D.Phillips. Toliau, apgailestaudamas, kad negalėjo savo olimpinio čempiono titulo apginti po ketverių metų Pekine (iš ritmo atletą išmušė traumos), šuolininkas tęsė savo kalbą žodžiais: „2012-ieji bus labai svarbūs metai man. Dabar mano dienos kupinos treniruočių ir terapijos, taip pat nemažai laiko praleidžiu Rebel Star Media kompanijoje, kuri užsiima filmais, muzikiniais klipais ir realybės šou. Šis darbas yra pagal svarbą man antrasis, tačiau vis tiek labai svarbus. Bet kuriuo atveju, atletika yra kai kas, ką darysiu visu 100%“
 Netikėtai D.Phillips kalba pasisuko šeimyninio gyvenimo tematikos keliais. Šoulininkas atvirai kalbėjo apie savo vaikus ir laisvalaikį su jais: „Aš turiu žmoną ir du berniukus, Dwight jaunesnyjį (6 metai) ir ketverių Elijah. Jie labai mėgsta ateiti ir žiūrėti į besitreniruojantį mane. Nors dauguma mano treniruočių vyksta tuomet, kai jiems būna pamokos, tačiau per atostogas ar savaitgliais aš tiesiog negaliu jiems uždrausti ateiti pažiūrėti mano treniruočių. Jie nori būti kaip aš. Jie net mėgdžioja mano eiseną, manieras. Tai tikrai nuostabu“ – atviravo atletas.
 Pasidalinęs džiaugsmu dėl vaikų, apie galimybę varžytis uždarose patalpose ir ten taip pat bandyti tapti geriausiu D.Phillips irgi išsakė tvirtą nuomonę: „Aš nesivaržysiu uždarose patalpose. Aš niekada nebuvau tikrai pajėgus maniežuose. Paskutinį kartą rimtai šokinėjau uždarose patalpose 2003-aisiais ir dabar prisimenu gal tik 3 kartus, kada po to karto dar šokinėjau maniežuose. Viduje aš nejaučiu tokio jaudulio, todėl ir toliau koncentruosiuosi į stadionus.“

 Savo dabartinės sportinės formos atletas apžvelgti irgi nepamiršo: „Dabar aš esu patenkintas savo sportine forma. Žinoma, kiekvieni metai yra skirtingi ir kartais aš būnu geresnės formos. Šiuo metu aš esu pakankamai stiprus, jaučiuosi gerai. Mano svoris dabar yra daug geresnis nei buvo bet kada iki šiol, dėl to aš jaučiuosi dar geriau. Aš jau žvelgiu į varžybinį sezoną ir galbūt pirmą kartą šoksiu jau gegužę, o po dar kelių varžybų manęs lauks Londonas.“
Pabaigai D.Phillips atskleidė kai ką, kas jį visą laiką motyvavo stengtis būti geriausiu: „Jei sakyčiau, kad man visiškai nerūpi pinigai – meluočiau. Tačiau tai tikrai nėra pagrindinė priežastis. Aš varžausi, kad būčiau legenda. Jau dabar esu pasiekęs tiek, kiek dauguma atletų norėtų pasiekti per visą savo karjerą, tačiau man to neužtenka, kad tapčiau legenda, kad tapčiau nepamirštamu“.
Tokia motyvacija ir ambicijomis trykštančiam D.Phillips reikia palinkėti, kad Londone jis sužybėtų ir taptų tokiu, kurio niekada nepamirštume. Legenda.

© Tomas Lekavičius. 2012